Pirmasis mano straipsnis ar blogas, neskaitant įžanginės kalbos, bus apie Žemės ir Merkurijaus tinkamumą žmogaus ir gyvybės egzistencijai.
Per visus gyvybės egzistencijos metus, nebuvo atsiradusi nei viena planeta kuri galėtų būti taip tobulai suderinta su gamta, gyvybe, žmogumi. Vienintelė mūsų Žemės planeta iš Saulės sistemos planetų yra tinkama gyventi ir plėstis gyvybei. Žemė turi visas butinas medžiagas, elementus, junginius, kad gyvybė galėtų egzistuoti. Klausimas, kas prie ko prisiderino? Žemė prie žmonių ar žmonės prie žemės? Mūsų planetoje, kaip jau minejau, viskas yra tobulai sukurta. Saulė šviečia, ir sukuria atitinama šiluma, kad išgyventų visos rūšys. Yra deguonies, taip pat kad išgyventų visos rūšys. Vanduo reikalingas kone kiekvienai gyvai butybei, taigi, be jo negalėtų būti gyvybės. Tai tik keli pagrindiniai bruožai kodėl gyvybė gali egzistuoti mūsų planetoje. Jeigu pradėčiau pasakoti apie gamtą ir jos neužsibaigiančius ciklus, ratus, kurie kartojasi, ir neleidžia išnykti gyvybei, taptų dar labiau įdomu, "Kodėl viskas taip tobulai padaryta?" viskas atitinka sąlygas, pagal kurias galėtų gyventi žmogus, ir tikimybė, kad yra kita planeta panaši į Mūsų Žemę višiskai nulinė.
Mano manymu pasitelkus dabartines civilizacijos žinias būtų galima paversti kitas planetas tai pat gyvenamas, tačiau tam reiktų daug daug metų. Reiktų ieškoti planetos, kietu paviršiumi, o ne dujinės. Viena iš jų yra Merkurijus. Tačiau ten nėra nei vandens, nei deguonies, nei tinkamos temperatūros išgyventi. Jame temperatūros skirtumai siekia net apie 500 laipsnių! Diena čia būna apie 430 Celsijaus, o nakti nukrentą iki -183 Celsijaus. Kadangi Merkurijaus planeta iš visų, kietą paviršių turinčių planetų mažiausiai istirinėta, daugiau apie ją pasakyti galima nedaug. Apibendrinant, reiktų pasakyti, kad ne visos planetos yra atrastos, Galaktikos erdvė yra begalinė, ir joje tikrai turi būti kitos gyvybės, tačiau mokslas nėra tiek pažengias, kad galėtų tai įrodyti.
